sinòdinis [gr. synodos – jungtis, suartėjimas]: 1. astr. susijęs su dangaus kūno regimąja padėtimi Saulės atžvilgiu, pvz., Δ periodas, Δ mėnuo; 2. rel. susijęs su sinodu.
|
||||
sinòdinis [gr. synodos – jungtis, suartėjimas]: 1. astr. susijęs su dangaus kūno regimąja padėtimi Saulės atžvilgiu, pvz., Δ periodas, Δ mėnuo; 2. rel. susijęs su sinodu. Serãpis, helenistinio Egipto dievybė, kurios kultas sukurtas IV a. pr. m. e., susiliejus egiptiečių ir graikų rel. pažiūroms; Δ atitinka egiptiečių dievą Ozyrį, kartais Apį, sen. graikų Dzeusą. sektántas: 1. rel. sektos narys; 2*. dogmatikas, įsitraukęs tik į bendraminčių grupės interesus. sektà [lot. secta — kryptis, doktrina, mokykla]: 1. rel. bendruomenė, grupė, atskilusi nuo viešpataujančios bažnyčios, tikybos; 2*. žmonių grupė, atsiskyrusi nuo kitų, turinti savo įsitikinimus, interesus. scholãstika [gr. scholastikos — mokyklinis]: 1. vid. amžių krikščioniškos filosofijos kryptis, kuriai būdinga rel. dogmų grindimas, rėmimasis autoritetais, kaip svarbiausiu tiesos kriterijumi, abstraktus, spekuliatyvus rel. problemų svarstymas; 2*. dogmatiškas filosofavimas, rėmimasis autoritetais, formalūs, bergždi ieškojimai. schizmà [gr. schisma — skilimas], organizacinis rel. grupės atskilimas, atsiskyrimas nuo pagr. bažnyčios. sakrãlinis [lot. sacralis < sacer – šventas]: 1. susijęs su rel. kultu; bažnytinis, religinis; 2. anat. kryžmenimis, susijęs su kryžkauliu. sadukėjai [lot. Sadducaeus < gr. Saddukaios < hebr. Saddūki], judaizmo rel. polit. sekta, gyvavusi II a. pr. m. e. – I m. e. a.; priešingai fariziejams, reikalavo griežtai laikytis Biblijos. romãnik‖a [vok. Romanik], romaninis stilius — X—XIII a. Europos ir kai kurių Art. Rytų šalių architektūros ir dailės stilius; ~os architektūrai būdinga masyvumas, griežtas geometrizmas, skliautiniai denginiai, dailei (susijusiai su architektūra) — rel. tematika, apibendrintos stilizuotos formos, plokštuminis vaizdas. rituãlas [lot. ritualis — apeiginis]: 1. nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram rel. aktui atlikti; 2. knyga, kurioje surašyta rel. apeigų tekstai, atlikimo tvarka, pvz., Samaveda, Romėnų Δ; 3. ceremonialas, įprastinės ceremonijos; 4. biol. gyvūnų tarpusavio bendravimo veiksmai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai