Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Panteizmas

panteizmas [↗ pan… + gr. theos — dievas], filos. rel. pažiūra, sutapatinanti beasmenį dievą su gamta arba skelbianti, kad dievas egzistuoja gamtoje imanentiškai.

Panteonas

panteònas [gr. pantheion < pan — visa + theos — dievas]: 1. sen. Graikijoje ir Romoje — visų dievų šventykla; 2. kurio nors rel. kulto dievų visuma; 3. monumentalus pastatas, kuriame laikomi žymių žmonių palaikai.

Orfizmas

orfizmas: 1. filos. rel. doktrina (pagal tradiciją siejama su Orfėju), susijusi su mistiniu Dioniso kultu, skelbianti žmogaus prigimties dvilypumą, pomirtinio pasaulio ir metempsichozės koncepcijas; 2. XX a. 2 dešimtmečio modernistinės dailės kryptis, artima abstrakcionizmui; būdinga ryškių spalvų, šviesos efektų, ritmo akcentavimas.

Okazionalizmas

okazionalizmas [pranc. occasionnalisme < lot. occasio — proga, dingstis]: 1. XVII a. idealistinės filosofijos kryptis, rel. požiūriu sprendusi R. Dekarto iškeltą kūno ir sielos dualizmo problemą; 2. lingv. neįprastos darybos žodis, kurio reikšmė suprantama tik kontekste su kt. žodžiais, pvz., „Tai margumas genelio, tai genùmas genelio” (liet. liaudies daina).

Nomas

nòmas2 [gr. nomos — gaida, melodija, motyvas], sen. graikų daina, rel. giesmė, atliekama, pritariant forminga arba aulu.

Nimbas

nimbas [lot. nimbus — debesis, ūkas], budistų ir krikščionių rel. dailėje — šventumo, dieviškumo simbolis; aplink dievo, šventojo arba angelo galvą spinduliuojantis ratilas, kryžius, trikampis.

Nazaretiečiai

nazaretiẽčiai [vok. Nazarener], vokiečių ir austrų tapytojų grupuotė, kūrusi (daugiausia rel. tematikos kūrinius) XIX a. 2—3 dešimtmetyje Vienoje ir Romoje.

Namazas

namãzas [turkų k. namaz < persų k. nämäz], musulmonų rel. apeiga: 5 kartus per dieną kalbama malda, prieš kurią atliekamas ritualinis apsiplovimas.

Mula

mulà [arab. mavla — ponas], musulmonų dvasininkas; užsienio Rytų šalyse — mokytojas, rel. teisės ir islamo doktrinos aiškintojas; renkamas tikinčiųjų bendruomenės.

Motetas

motèt‖as [pranc. motet < mot — žodis], daugiabalsės vokalinės muzikos žanras; ~ai kuriami dažn. pagal rel. tekstą; būdinga išplėtota forma, sudėtinga polifoninė technika.