|
-> vizà [lot. visum (dgs. visa) — matyta]: 1. diplomatinės arba konsulinės įstaigos daromas asmens užsienio pase įrašas, leidžiantis jo savininkui įstaigos atstovaujamos valstybės teritorijoje gyventi, įvažiuoti į ją, išvažiuoti iš jos arba ją pervažiuoti; 2. pareigūno daromas dokumente ar akte įrašas, kuris patvirtina, kad dokumento turiniui pritariama, kad jis yra tikras ir turi teis. galią.
transãkcija [lot. transactio — sandėris, sutartis]: 1. teis. arba polit. susitarimas, sandėris, pagrįstas abiejų šalių nuolaidomis; 2. banko operacija — pinigų pervedimas tam tikram tikslui.
subjèktas [lot. subjectum]: 1. žmogus, kuris, praktiškai pertvarkydamas ir aktyviai pažindamas tikrovę, padaro ją savo veiklos objektu; 2. teis. fizinis asmuo (pilietis) arba juridinis asmuo (įstaiga, įmonė, organizacija), kurį teisės normos įgalina turėti teisių ir prisiimti pareigų; 3. log. veiksnys; 4. lingv. pagrindinė sakinio dalis — veiksnys, subjektyvistinis, susijęs su subjektyvizmu, jam būdingas.
revèrsija [lot. reversio – sugrįžimas, sugrąžinimas]: 1. ↗ atavizmas; 2. vienodo genotipo ūglių atsiradimas augalams, kurių atskiros dalys turi nevienodą genotipą; 3. mutavusio geno virtimas buvusiu (grįžtamoji mutacija); 4. chem. proceso grįžtamumas; 5. teis. turto grąžinimas pirmutiniam savininkui.
-> retòrsija [lot. retorsio]: 1. priešininko argumentų nukreipimas prieš jį patį; 2. valstybės teis. gynybos priemonė (teisėti atsakomieji veiksmai), kurių ji imasi, norėdama paveikti kt. valstybę, kad ši nutrauktų diskriminacinę praktiką, nedraugiškus veiksmus.
prokurãtorius [lot. procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]: 1. sen. Romoje — privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas; 2. asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose; 3. Švedijos parlamento pareigūnas.
preámbulė [lot. praeambulus — einantis priešakyje], įstatymo arba kt. teis. akto, deklaracijos arba tarptautinės sutarties įvadinė dalis.
paritètas [vok. Parität < lot. paritas — lygybė]: 1. ek. vienos šalies piniginio vieneto santykis su kt. šalies piniginiu vienetu pagal jiems nustatytą aukso kiekį arba pagal jų perkamąją galią; 2. teis. lygaus šalių atstovavimo principas.
ordonánsas [pranc. ordonnance, angl. ordinance]: 1. Prancūzijoje (XII—XIX a.) ir Anglijoje (XIII—XVI a.) — karaliaus įsakas; 2. kai kurių valstybių įstatymų leidžiamųjų ir aukščiausiųjų vykdomųjų organų teis. aktas; 3. karys, paskirtas vykdyti štabo, vado arba garbės asmens pavedimus.
-> novãcija [lot. novatio — atnaujinimas, pakeitimas], teis. šalių susitarimas dėl vienos prievolės pakeitimo kita.
|
|
Naujausi komentarai