Teisės Terminai | Terminai.lt

Notaras

notãras [lot. notarius — raštininkas], pareigūnas, sudarantis, liudijantis, tvirtinantis santorius, testamentus, kt. teis. aktus ar šiaip dokumentus.

neutralizãcija [↗ neutralus], darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes; 2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas; 3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis; 4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o” ir „a” neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa” (tariama „нaгá” — koja ir „нaгá”— nuoga).

Korporatyvizmas

korporatyvizmas, socialinė ek. ir teis. doktrina, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti ek. šakų pagrindu.

Kontrasignacija

kontrasignãcija [↗ kontra… + lot. signo — pasirašau], kai kurių burž. valstybių valst. teisės nustatomas ministro pirmininko ar įgalioto ministro pasirašymas normatyviniame valstybės vadovo arba parlamento akte, suteikiantis tam aktui teis. galią.

Konsulas

kònsulas [lot. consul]: 1. sen. Romoje respublikos laikais — dviejų 1 metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais — garbės pareigūnų vardas; 2. Prancūzijoje — konsulato laikotarpio valst. valdžios aukščiausias pareigūnas; 3. valstybės pareigūnas, pasiųstas į kt. valstybę pirmajai nuolat atstovauti ir jos bei jos organizacijų ir piliečių teis. ir ek. interesų ginti.

Konstitucija

konstitùcija [lot. constitutio — nustatymas]: 1. pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies polit., teis. ir ek. sistemos pagrindus; 2. žmogaus arba gyvūno kūno sudėjimas.

Komandatas

komandãtas [lot. commendatus < commendo — pavedu, patikiu ką nors padaryti], teis. panauda (nemokamas naudojimasis svetimu turtu).

Kolizija

kolizija [lot. collisio — susidūrimas]: 1. priešingų interesų, siekimų, nuomonių, jausmų susidūrimas; konfliktas; 2. teis. įstatymų, reguliuojančių tuos pačius arba artimus visuomeninius santykius, prieštaravimas.

Kazusas

kãzusas [lot. casus]: 1. atsitikimas, atvejis, tam tikras faktas; 2. teis. veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo); 3. sudėtingas, keblus, painus atvejis, atsitikimas; paini byla.

Drakoniškas

drakòniškas [pagal sen. Atėnų įstatymų leidėjo Drakono (gr. Drakōn) vardą]: 1. labai žiaurus, negailestingas; 2. teis. Δ įstatymas — žiaurus įstatymas.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,009
Konvergencija - peržiūrėta 5,168
Transcendencija - peržiūrėta 4,951
Kulminacija - peržiūrėta 4,356
Christianizacija - peržiūrėta 4,347
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,196
Pediatras - peržiūrėta 3,661
Postilė - peržiūrėta 3,100
Tambūras - peržiūrėta 3,039
Charakteristika - peržiūrėta 2,013
Refleksija - peržiūrėta 1,970
Ftiziatras - peržiūrėta 1,833
Adapteris - peržiūrėta 1,727
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,508

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z