Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hėgelizmas

hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija.

Hegemonas

hegemònas [gr. hēgemōn], vadovas, vadas.

Hegemonija

hegemònija [gr. hēgemonia], viešpatavimas, vyravimas; valstybės, klasės, partijos vadovaujamasis vaidmuo.

Hegzametras

hegzãmetr‖as [gr. hexametron < hex — šeši — metron — matas], antikinės eilėdaros metrai šešiapėdė spondėjų ir daktilių (priešpaskutinė pėda visada daktilis) eilutė su 1 (trečiojoje pėdoje) arba 2 (antrojoje ir ketvirtojoje pėdoje) cezūromis; naujųjų laikų eilėdaroje ~o eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas), tarp kurių būna 1 arba 2 nekirčiuoti, pvz., „Ant saulelė, vėl / nuo mūs atstodama ritas”. — K. Donelaitis.

Heidelbergietis

heidelbergiẽtis, vienas archantropų, arba beždžionžmogių (Homo erectus), Europoje rastas iškastinis žmogaus protėvis; pavadintas pagal VFR miestą Heidelbergą (Heidelberg), netoli kurio, žvyro kasykloje, buvo surastas jo apatinis žandikaulis.

Hekatė

Hekãtė (gr. Hekatē), sen. graikų mit. būtybė nakties vizijų (šmėklų, košmarų), burtų ir kerų globėja.

Hekatomba

hekatòmba [gr. hekatombē < hekaton — šimtas + bus — jautis]: 1. sen. Graikijoje — 100 jaučių aukojimas; vėliau kiekviena didelė auka; 2*. masinės žudynės, daugybės žmonių žuvimas.

Heksa

heksa… [gr. hex — šeši], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš dalių, turi 6 išskirtinius elementus.

Heksachloranas

heksachlorãnas [↗ heksa… + ↗ chloras], or junginys C6H6Cl6; kontaktinis insekticidas.

Heksachordas

heksachòrdas [↗ heksa… + gr. chordē — styga], 6 laipsnių diatoninis garsaeilis (tarp III ir IV laipsnio pustonis, tarp kitų — tonas).