hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija.
|
||||
hėgelizmas, vok. filosofo G. Hėgelio (Hegel; 1770—1831) sukurta filos. sistema ir ją plėtojanti idealistinė filosofija. hegemònas [gr. hēgemōn], vadovas, vadas. hegemònija [gr. hēgemonia], viešpatavimas, vyravimas; valstybės, klasės, partijos vadovaujamasis vaidmuo. hegzãmetr‖as [gr. hexametron < hex — šeši — metron — matas], antikinės eilėdaros metrai šešiapėdė spondėjų ir daktilių (priešpaskutinė pėda visada daktilis) eilutė su 1 (trečiojoje pėdoje) arba 2 (antrojoje ir ketvirtojoje pėdoje) cezūromis; naujųjų laikų eilėdaroje ~o eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas), tarp kurių būna 1 arba 2 nekirčiuoti, pvz., „Ant saulelė, vėl / nuo mūs atstodama ritas”. — K. Donelaitis. heidelbergiẽtis, vienas archantropų, arba beždžionžmogių (Homo erectus), Europoje rastas iškastinis žmogaus protėvis; pavadintas pagal VFR miestą Heidelbergą (Heidelberg), netoli kurio, žvyro kasykloje, buvo surastas jo apatinis žandikaulis. Hekãtė (gr. Hekatē), sen. graikų mit. būtybė nakties vizijų (šmėklų, košmarų), burtų ir kerų globėja. hekatòmba [gr. hekatombē < hekaton — šimtas + bus — jautis]: 1. sen. Graikijoje — 100 jaučių aukojimas; vėliau kiekviena didelė auka; 2*. masinės žudynės, daugybės žmonių žuvimas. heksa… [gr. hex — šeši], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti, kad kas nors sudaryta iš dalių, turi 6 išskirtinius elementus. heksachlorãnas [↗ heksa… + ↗ chloras], or junginys C6H6Cl6; kontaktinis insekticidas. heksachòrdas [↗ heksa… + gr. chordē — styga], 6 laipsnių diatoninis garsaeilis (tarp III ir IV laipsnio pustonis, tarp kitų — tonas). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai