hãfnis [pagal lotynišką Kopenhagos (lot. Hafnia) pavadinimą], chem. elementas Hf, atom. Nr. 72; metalas.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: H |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | hagadà [hebr. haggadah — padavimas, pasakojimas], rel.: 1. Talmudo dalis, sudaryta iš padavimų, alegorinių pamokomųjų pasakojimų, patarlių; 2. pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto, skaitomas per Paschos (Velykų) šventes. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: H | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | hagiogrãfas, hagiografijos kūrinių autorius. hagiogrãfija [gr. hagios — šventas + ↗ …graifija], krikščionių rel. literatūroje — šventųjų gyvenimo aprašymai. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: H | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | hagiolãtrija [gr. hagiolatreia < hagios — šventas + latreia — tarnavimas, garbinimas], šventųjų jų garbinimas. haidamãkas [turkų k. haydamak — užpulti]: 1. XVIII a. Dešiniakrantės Ukrainos liaudies išsivadavimo judėjimo dalyvis; 2. 1919—20 ukr. burž. nacionalistas kontrrevoliucionierius. haidùkas [lenk. hajduk < veng. hajdúk (dgs.)]: 1. XV—XlX a. Balkanų pusiasalio kovotojas prieš turkų priespaudą, antifeodalinių sukilimų dalyvis; 2. dvarininkų tarnas, kelionės liokajus; 3. lenkų liaudies šokis, vengrų kilmės; labai greito tempo; šoka 1 vyras. háikus [jap.], jap. lyrikos žanras — 3 eilučių 17 skiemenų (5 + 7 + 5) eilėraštis, kilęs iš pusės tankos; XVI a. buvo komiško, vėliau ir rimto (gamtos, istorinių, liaudies padavimų motyvų) turinio. haimoritas, žandinio ančio (sinuso) uždegimas; pavadintas pagal anglų anatomo N. Haimoro (Highmore), aprašiusio šį antį, pavardę. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai