haliucinogènai [hallucinatio + ↗ …genas], medžiagos, laikinai sutrikdančios psichinę veiklą ir sukeliančios haliucinacijas.
|
||||
haliucinogènai [hallucinatio + ↗ …genas], medžiagos, laikinai sutrikdančios psichinę veiklą ir sukeliančios haliucinacijas. halmirolizė [gr. halmyros — sūrus + ↗ …lizė], geol. povandeninis dūlėjimas — jūrinių nuosėdų kitimas dėl druskų ir dujų poveikio. halo… [gr. hals (kilm. halos) — druska], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su druska. halobiòntai [↗ halo… + ↗ biontas], organizmai, gyvenantys sūriame vandenyje arba sūriame dirvožemyje. halofilai [↗ halo… + ↗ …filas], organizmai, mėgstantys labai druskingą aplinką; gyvena sūriuose vandenyse, druskožemiuose. halofòbai [↗ halo… + ↗ …fobas], vandens organai, nepakeliantys sūrios aplinkos. halogènai [↗ halo… + ↗ genas], chem. elementų grupė: fluoras F, chloras Cl, bromas Br, jodas I ir astatas At. halogenidai [↗ halogenai], halogenų junginiai su kt. elementais; mineralų klasė. halogèninti [↗ halogenai], įjungti halogeno atomą į org. junginius. hálsas [ol. hals]: 1. burlaivio kursas vėjo krypties ilgiu; 2. prieš vėją zigzagais plaukiančio burei arba traluojančio laivo kelio atkarpa nuo posūkio iki posūkio; 3. virvės, skrysčiai, laikantys apatinį burės kampą vėjyje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai