Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Histerezė

histerèzė [gr. hysterēsis — trūkumas, stoka; atsilikimas]: 1. pasekmės atsilikimas nuo ją sukėlusios priežasties, ankstesnių sąlygų vėlesnis veikimas; 2. objekto fizikinės būsenos nevienareikšmė priklausomybė nuo fizikinio dydžio, apibūdinančio išorines sąlygas.

Histerografija

histerogrãfija [gr. hystera — gimda + ↗ …grafija], gimdos ertmės tyrimas rentgenu, įleidus į ją kontrastinių medžiagų.

Histeroskopija

histeroskòpija [hystera + ↗ …skopija], gimdos ertmės sienelių apžiūrėjimas histeroskopu.

Histidinas

histidinas [gr. histos (maž. histion) — audinys]. aminorūgštis C6H9O2N3; balti kristalai; daugeliui gyvūnų Δ yra nepakeičiama aminorūgštis.

Histio

histio… ↗ histo…

Histiocitai

histiocitai [↗ histio + gr. kytos — ląstelė], žmogaus ir stuburinių gyvūnų puriojo jungiamojo audinio ląstelės.

Histo

histo… [gr. histos — audinys], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su kūno audiniais.

Histochemija

histochèmija [↗ histo…], mokslas apie augalų ir gyvūnų audinių chem. savybes.

Histogenai

histogènai [↗ histo… + ↗ …genas], augalo audinių pradmenys, iš kurių vėliau diferencijuojasi nuolatiniai audiniai.

Histogenezė

histogenèzė [↗ histo… +↗ genezė], žmogaus ir gyvūnų audinių susidarymas ir vystymasis.