Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hopakas

hopãkas [ukr. gopak < gopati — šokinėti], ukr. liaudies šokis; greito tempo; šokamas poromis.

Hoperis

hòperis [angl. hopper], automatiškai išsikraunantis vagonas su bunkeriniu kėbulu, vart. birioms medžiagoms gabenti.

Hoplitas

hoplitas [gr. hoplitēs], sen. graikų sunkusis pėstininkas, ginkluotas skydu, ietimi, kalaviju.

Hora

horà [rum.], rumunų ir moldavų liaudies ratelis; lėto tempo; ratuoja dažn. merginos.

Hordeiformė

hordeifòrmė [lot. Hordeiforme Host], kietųjų kviečių varietetas; auginama visoje TSRS.

Hordeinas

hordeinas [lot. hordeum — miežis], paprastasis baltymas, kurio yra miežių grūduose; neturi aminorūgšties lizino.

Horeljefas

horeljèfas [pranc. haut-relief], reljefas, kurio skulptūrinis vaizdas iš plokštumos iškilęs daugiau kaip per pusę savo tūrio.

Horizontalė

horizontãlė [↗ horizontas]: 1. tiesė, lygiagreti su horizonto plokštuma; 2. žemėlapio linija, kitaip ↗ izohipsė.

Horizontalus

horizontalùs, gulsčias; lygiagretus su horizontu.

Horizontas

horizòntas [gr. horizōn (kilm. horizontos) — atribojantis]: 1. akiratis; 2. astr. svorio krypčiai statmenos plokštumos (horizonto plokštumos) ir dangaus sferos susikirtimo linija; 3. geol. uolienų sluoksnis ar kelių sluoksnių kompleksas, susidedantis iš keleto vienodo amžiaus svitų arba vienodo amžiaus skirtingų facijų uolienų; regioninis stratigrafinis vienetas; 4. ksb. viename lygyje esančių horizontalių kasinių visuma; 5. upių, ežerų ir jūrų vandens lygis, aukštis; vandens Δ; 6*. žinių, idėjų, galimybių ir veikimo platumas, perspektyvos.