Harmonija

harmònija [gr. harmonia — darna]: 1. visumos ir jos dalių darna, vidaus ir išorės, turinio ir formos atitikimas; 2. daugiabalsės muzikos sąskambių ir jų santykių visuma; 1 sąskambis arba kelių sąskambių junginys; 3. muz. teorijos dalis, tirianti akordų sudarymo, jų jungimo dėsnius, tonacijų santykius; 4. lingv. balsių Δ, kitaip ↗ sinharmonizmas; 5. santaika, sandora, darna, vienybė.