idealizãcija [pranc. idéalisation < gr.]: 1. mintinių, idealių, tikrovėje nesančių objektų kūrimas; abstrakcijos rūšis; 2. ko nors vaizdavimas(is) geresnio, gražesnio, negu iš tikrųjų yra; ko nors laikymas tobulybe, idealu.
|
||||
|
idealizm‖as [pranc. idéalisme < gr.]: 1. filos. kryptis, aiškinanti tikrovę kaip dvasią, protą, idėją; objektyvusis Δ teigia, kad dvasinis pasaulis egzistuoja savaime, objektyviai; subjektyviojo, ar gnoseologinio, ~o požiūriu, tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo pažįstančiojo subjekto; 2. polinkis idealizuoti tikrovę, vadovautis aukštais idealais.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | idealizúoti [pranc. idéaliser < gr.], ką nors vaizduoti esant geresnį arba gražesnį, negu yra iš tikrųjų, per daug gerai vertinti, laikyti idealiu. idealùs [pranc. idéal < gr.]: 1. egzistuojantis sąmonėje, susijęs su mąstymu; 2. įsivaizduojamas, realiai neegzistuojantis; 3. tobulas, pavyzdinis, atitinkantis idealą. idealýbė: 1. objektyvaus pasaulio subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje, realybės priešybė; 2. tobulybė, tai, kas atitinka ↗ idealą (2). idee fixe [sk. idė fiks; pranc], įkyri mintis, idėja. idėja [gr. idea — sąvoka, vaizdinys]: 1. mintis, siekimų tikslas, suteikiantis veiklai kryptį, pagrindinė mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintis; 2. Platono, G. Hėgelio filosofijoje — daikto esmė, idealus, pirminis visa ko pradas. idėjinis, susijęs su idėja, idėjų kova, išreiškiantis kurią nors idėją. idėjiškas, turintis pažangių idėjų, už jas kovojantis. idem [lot.], tas pats (apie knygos autorių), taip pat, lygiai taip. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai