Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jodometrija

jodomètrija [↗ jodas + ↗ …metrija], tūrio analizės metodas, pagrįstas jodo arba jodido oksidacijos ir redukcijos reakcija.

Joga

jogà [skr. ryšys, susijungimas], viena iš 6 ortodoksinių indų idealistinės filosofijos krypčių; pradininkas Patandžalis (apie II a. pr. m. e.); moko, kaip psichinių ir psichofiziologinių procesų valdymu išsivaduoti iš materialinių žmogiškosios būties sąlygotumų ir pasiekti absoliučią laisvę — visišką žmogaus susiliejimą su dievu.

Jolas

jòlas [ol. jol], dvistiebis burlaivis su įstrižosiomis burėmis; bizanstiebis yra už vairo ašies.

Jolė

jòlė [vok. Jolle], nedidelė jachta be kilio; turi tik iškišama per dugną skydą (svertą).

Jomenai

jòmenai1 [angl. yeomen], Anglijoje vid. amžiais — valstiečiai (friholderiai), kurie dirbo paveldėtą žemę; vėliau — nuomininkai, smulkūs žemvaldžiai.

Jomenai

jòmenai2 [angl. yeomanry]: 1. D. Britanijos leibgvardija; 2. D. Britanijos teritorinė savanorių kavalerija; teritorinė tankų, šarvuotų automobilių arba artilerijos dalis.

Jonas

jònas [gr. iōn — einantis], elektringas atomas arba atomų grupė.

Jonėninis

jonėninis [gr. iōnikos], susijęs su sen. graikų gentimis jonėnais, pvz., Δ orderis.

Jonitas

jonitas [↗ jonas], chem. netirpi medžiaga, turinti judrių jonų, kuriuos galima pakeisti kt. jonais.

Jonizacija

jonizãcija [↗ jonas], elektronų, teigiamų ir neigiamų. jonų sukūrimas iš neutralių atomų (molekulių).