kaatinga [portug. caatinga < tupių-gvaranių k.], retas lapus metančių žemaūgių arba neaukštų dygliuotų medžių ir krūmų miškas; Δ būdinga Š. r. Brazilijai.
|
||||
kaatinga [portug. caatinga < tupių-gvaranių k.], retas lapus metančių žemaūgių arba neaukštų dygliuotų medžių ir krūmų miškas; Δ būdinga Š. r. Brazilijai. kabalà [hebr. qabbala — tradicija (slapta)]: 1. vid. amžiais išplėtotų judaizmo doktrinų rinkinys; turi pitagorizmo ir neoplatonizmo elementų; 2. būrimas kortomis, iš rankos, skaičių. kabalètė [it. cabaletta]: 1. baigiamoji operos arijos dalis; 2. kartojamoji arijos dalis, kuri varijuojama; 3. trumpa arija su ostinatiniu ritmu. kabalistika: 1. judaizme — besiremiančių kabala arba su ja susijusių mistinių doktrinų rinkinys; 2. būrimas; 3*. pseudomokslinės išvados, daromos iš atsitiktinių arba dirbtinai parinktų faktų; tai, kas nesuprantama ir painu. kabaljèras [isp. caballero — ponas], vid. amžių Ispanijoje — riteris arba bajoras; pagarbus kreipimasis į vyrą. kabarètas [pranc. cabaret], kavinė (restoranas), dažn. su pramogine programa. kabargà, elnias Moschus moschiferus; gyvena Altajuje, R. Sibire, Tol. Rytuose, R. Kinijoje, Tibeto r. dalyje. kãbelis [ol. kabel — lynas]: 1. vienas ar keli izoliuoti laidininkai sandariame apvalkale, kuris ppr. dar turi apsaugines dangas; 2. plieninis lynas arba trosas. kãbeltovas [ol. kabeltouw]: 1. cab, nesisteminis ilgio vienetas, vart. jūreivystėje; 1 cab = 185,2 m; 2. laivų artilerijos ilgio vienetas (182,87 m); 3. augalinio pluošto lynas laivams švartuoti, buksyruoti. kabestãnas [pranc. cabestan], suktuvas (gervė) su vertikaliu velenu, kitaip ↗ špilis (2). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai