kačià [it. caccia — medžioklė], XVI a. it. dainos rūšis; turi 2 ar 3 balsų kanono formą, apdainuoja medžioklės, buities scenas.
|
||||
kačià [it. caccia — medžioklė], XVI a. it. dainos rūšis; turi 2 ar 3 balsų kanono formą, apdainuoja medžioklės, buities scenas. kačkavãlas [ kačučà [isp. cachucha], isp. liaudies šokis; panašus į bolero. kadãstras [pranc. cadastre < gr. katastichon — lapas, sąrašas]: 1. apmokestinamųjų objektų apyrašas ir įkainojimas; 2. ūkinių objektų oficialus sąrašas, kuriame pateiktos ir tų objektų savybės, pvz., ežerų Δ. kadeñcija [it. cadenza < lot. cado — krintu]: 1. muz. kūrinio ar jo dalies baigiamasis melodinis arba harmoninis darinys; 2. virtuozinis neapibrėžtos trukmės instrumentinio koncerto, operos arijos fragmentas, kurį solistas atlieka be pritarimo, kai kada improvizuodamas; 3. žodžio, frazės arba eilutės pabaiga; 4. krintančioji sakinio, poezijos, kūrinio eilutės arba strofos intonacijos dalis; 5. įstatymo numatytas laiko tarpas kokiam nors valst. organui veikti ar pareigūnui pareigas eiti. kadètai [rus. K(onstitucionnyje) d(emokraty) — konstituciniai demokratai], Rusijoje — liberalinių monarchistų partija, veikusi 1905—21. kadètas [pranc. cadet jaunesnysis]: 1. carinės Rusijos ir kai kurių kt. šalių uždaros kar. vid. mokyklos privilegijuotų luomų berniukams (kadetų korpuso) auklėtinis; 2. daugelio užsienio valstybių karo mokyklos kariūnas. kãdis [arab. qadi], musulmonų teisėjas. kãdmis [gr. kadmeia — cinko rūda], chem. elementas Cd, atom. Nr. 48; blizgantis metalas. kãdrai [pranc. cadres]: 1. įmonių, įstaigų, organizacijų, darbo šakos pagrindiniai (etatiniai) darbuotojai; 2. valstybės ginkluotųjų pajėgų visas tikrosios tarnybos personalas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai