konfigūrãcija [lot. configuratio — išdėstymas]: 1. išorinis vaizdas, kontūras; 2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas; 3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje; 4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse; 5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema; 6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.
Leave a Reply