kooperãcija [lot. cooperatio — bendradarbiavimas]: 1. teisiškai įforminti savitarpio pagalbos susivienijimai, į kuriuos yra susijungę darbininkai, smulkieji gamintojai, tarnautojai dėl bendrų ek. veiklos tikslų; 2. pavienių darbuotojų, jų kolektyvų ar ištisų nacionalinių ūkių suderinta veikla, kooperacinis, susijęs su kooperacija, atliekamas bendromis jėgomis.
Leave a Reply