kulminãcija [lot. culmen (kilm. culminis) — viršūnė]: 1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka; didžiausias aukštis; 2. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas; 3. lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas — didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio ppr. seka atomazga.
|
||||
Kulminacija  (0) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai, Literatūros terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 4,356 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Leave a Reply