Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

La

la [sk. lia; lot.], muz. garsas, šeštas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.

Labialinis

labiãlinis [lot. labialis < labium — lūpa], lingv. lūpinis.

Labializacija

labializãcija [↗ labialinis], lūpinimas, garsų tarimas suapvalinant ir atkišant į priekį lūpas.

Labializuoti

labializúoti [↗ labialinis], lingv. lūpinti, tarti suapvalinant ir atkišant į priekį lūpas.

Labilumas

labilùmas [↗ labilus]: 1. fiz. nepastovumas, pvz., mech. sistemos Δ; 2. fiziol. funkcinis paslankumas — greitis, kuriuo biol. sistemų (ląstelių, audinių, organų) funkcijos atsinaujina po ankstesnių reakcijų ir pasirengia naujoms.

Labilus

labilùs [lot. labilis], netvirtas, nepastovus; paslankus, lengvai kintantis, persitvarkantis, laisvas.

Labiodentalinis

labiodentãlin‖is [lot. labium — lūpa + dens (kilm. dentis) — dantis], lūpinis dantinis — tariamas, apatinę lūpą priartinant prie priešakinių viršutinių dantų, pvz., ~iai priebalsiai (f, v).

Labioveliarinis

labioveliãrin‖is [labium + lot. velum (palati) — minkštasis gomurys], tariamas, atkišant į priekį ir suapvalinant lūpas, tuo pat metu liežuvio užpakalinę dalį pakeliant prie minkštojo gomurio, pvz., ~iai priebalsiai.

Labirintas

labirintas [gr. labyrinthos]: 1. klaidus sudėtingo plano sen. statinys; 2. sudėtingas, dažn. spiralės pavidalo, geom. ornamento motyvas; 3. vingiuoti, medžiais apsodinti parko takai, vedantys į aikštę su fontanu; 4. anat. vidinė ausies dalis; susideda iš sraigės, prieangio ir 3 pusratinių kanalų; 5. sudėtinga, paini, klaidi padėtis, vieta, iš kurios sunku rasti išeitį, pvz., minčių Δ, gatvių Δ.

Labirintodontai

labirintodòntai [labyrinthos + gr. odus (kilm. odonthos) — dantis], iškastiniai varliagyviai Labyrinthodontis, gyvenę Eurazijoje ir Amerikoje nuo vėlyvojo devono iki triaso.