laktònai [lot. lac (kilm. lactis) — pienas], cikliniai oksirūgščių esteriai; skysčiai arba žemos lydymosi temperatūros kietos medžiagos.
|
||||
|
laktòzė [lot. lac (kilm. lactis) — pienas], org. junginys C12H22O; disacharidas; pieno cukrus. laktozùrija [↗ laktozė + gr. uron — šlapimas], laktozės buvimas šlapime. lakūnà [lot. lacuna — įdubimas; spraga]: 1. lingv. teksto spraga, praleidimas, trūkstama vieta; 2. med. limfos prisipildžiusi ertmė, tarpas tarp audinių ir organų.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: L |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | lakúoti, tepti, dažyti, dengti laku. lalopãtija [gr. laleō — kalbu + pathos — liga], kalbos sutrikimas, kitaip ↗ logopatija. lamà [tibetiečių k. vyriausias, aukščiausias], Tibeto budizmo (lamaizmo) dvasininkų titulas. lamaizmas [↗ lama], budizmo šaka, susiformavusi Tibete. lamantinai [pranc. lamantin], žinduoliai Trichechidae; gyvena Atlanto vandenyno tropinės dalies pakraščiuose ir gretimose upėse. lamarkizmas, pirmoji gyvosios gamtos evoliucijos teorija, sukurta pranc. mokslininko Ž. B. Lamarko (Lamarc; 1744—1829); teigia, kad augalų ir gyvūnų rūšys kinta dėl kintančios aplinkos poveikio ir vidinio siekimo tobulėti. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai