Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mukormikozė

mukormikòzė, ž. ū. gyvulių (dažn. jų prieauglio), šunų, audinių, vištų, žuvų infekcinė liga; sukelia Mucoraceae šeimos pelėsiniai grybai.

Mukozinis

mukòzinis [lot. mucosus], gleivinis.

Mula

mulà [arab. mavla — ponas], musulmonų dvasininkas; užsienio Rytų šalyse — mokytojas, rel. teisės ir islamo doktrinos aiškintojas; renkamas tikinčiųjų bendruomenės.

Mulas

mùlas [lot. mulus], naminis gyvulys, kumelės ir asilo hibridas, asilėnas.

Mulatas

mulãtas [isp. mulato], žmogus, gimęs iš baltojo žmogaus ir negro santuokos.

Mulčias

mùlčias [angl. mulch], organinės ir sintetinės medžiagos (pjuvenos, šiaudai, mėšlas, lapai, durpės, kietėjančios emulsijos), vart. dirvai mulčiuoti.

Mulčiuoti

mulčiúoti [angl. mulch], apdengti dirvą organinėmis arba sintetinėmis medžiagomis, kad pakiltų dirvožemio temperatūra, sumažėtų garavimas, nesiveistų piktžolės.

Muliažas

muliãžas [pranc. moulage < mouler — nulieti, pasinaudojant forma], tiksli kokio nors objekto (gyvūno, augalo, daikto, archit. detalės, skulptūros) arba jo dalies kopija; modelis; liejamas arba lipdomas iš gipso, vaško ir kt. medžiagų; vart. kaip vaizdinė priemonė, kai kada kaip eksponatas.

Mulinė

muline [pranc. moulinet], sukti siūlai (šilkiniai, štapeliniai) siuvinėjimui.

Mulitas

mulitas [pagal Malio (Mull) salos Škotijoje, kur buvo rastas, pavadinimą], mineralas; sudaro smulkius bespalvius arba rožiškai violetinius kristalus; dirbtinai gaunamas, degant aukštesnėje kaip 1550 °C temperatūroje andalūzitą; nelaidus elektrai, didelio cheminio ir terminio atsparumo.