muziẽjus [gr. museion — mūzų šventovė], kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti ir eksponuojanti gamtos, istorijos, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes.
|
||||
|
mùzika [lot. musica < gr. musikē (technē) — mūzų menas]: 1. meno šaka, meninius vaizdus grindžianti garsais; tokio meno kūrinys; 2*. malonus, darnus skambesys. muzikalùs [lot. musicalis]: 1. geros klausos, gabus muzikai; 2. hormoningas, skambus, melodingas. muzikántas [vok. Musikant], muzikos atlikėjas instrumentalistas. mùzikas [lot. musicus]: 1. muzikos kūrėjas, kompozitorius; 2. muzikos atlikėjas, interpretatorius; 3. muzikos specialistas, žinovas. muzikològija [↗ muzika + ↗ …logija], mokslas, tiriantis muziką; nagrinėja muzikos specifiką, raidos dėsnius, ryšius su visuomenės gyvenimo reiškiniais, atlikimo klausimus. muzikúoti [↗ muzika], atlikti muz. kūrinius.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | muzos [gr. Musai], sen. graikų 9 deivės, mokslo ir meno globėjos. mylià [angl. mile < lot. milia (passuum) — tūkstantis (dvigubų žingsnių)], nesisteminis ilgio vienetas; sen. Romoje prilygo maždaug 1500 m; Rusijoje (iki 1918) — 7467,6 m; D. Britanijoje ir JAV vartojama sausumos Δ lygi 1609,344 m. tarptautinė jūrų Δ (jūrmylė) lygi 1852 m. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai