Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Magistratūra

magistratūrà [lot. magistratus (dgs.)]: 1. sen. Romoje — aukščiausios valstybinės pareigybės, t. p. aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose burž. šalyse — teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų.

Magma

magmà [gr. magma — tešla; tirštas tepalas], aukštos temperatūros lydalo masė (dažn. silikatinė), susidaranti Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje, išsilydžius šių geosferų medžiagai.

Magna charta

magna charta libertatum [lot.], Didžioji laisvių chartija.

Magnalis

magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai.

Magnatas

magnãtas [lot. magnatus — valdovas, didikas]: 1. V. Europos (ypač Lenkijos ir Vengrijos) stambus feodalas; 2*. stambus kapitalistas.

Magnesinas

magnesin‖as [↗ magne(tas) + ↗ sin(chroninis)], bekontaktis keitiklis, verčiantis kampo pokytį el. dydžiu arba el. dydį kampo pokyčiu, pvz., dviem vienodais ~o ir ryšio laidais perduodami matavimo prietaisų parodymai.

Magneta

magnetà [angl. magneto (electric machine)], įtaisas el. srovei gaminti ir kibirkštiniam išlydžiui sudaryti tarp vidaus degimo variklio žvakės elektrodų.

Magnetas

magnètas [gr. magnētis < Magnētis lithos — akmuo iš Magnezijos], gamtinis arba dirbtinis kūnas, kuriantis magn. lauką ir pritraukiantis geležį, nikelį, kobaltą, kai kuriuos kt. metalus.

Magnetikas

magnètikas [gr. magnētikos — magnetinis], magn. savybių medžiaga.

Magnetinis

magnètinis, fiz. susijęs su magnetu, magnetizmu; turintis magneto savybių.