magistratūrà [lot. magistratus (dgs.)]: 1. sen. Romoje — aukščiausios valstybinės pareigybės, t. p. aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose burž. šalyse — teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų.
|
||||
magistratūrà [lot. magistratus (dgs.)]: 1. sen. Romoje — aukščiausios valstybinės pareigybės, t. p. aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose burž. šalyse — teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų. magmà [gr. magma — tešla; tirštas tepalas], aukštos temperatūros lydalo masė (dažn. silikatinė), susidaranti Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje, išsilydžius šių geosferų medžiagai. magna charta libertatum [lot.], Didžioji laisvių chartija. magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai. magnãtas [lot. magnatus — valdovas, didikas]: 1. V. Europos (ypač Lenkijos ir Vengrijos) stambus feodalas; 2*. stambus kapitalistas. magnesin‖as [↗ magne(tas) + ↗ sin(chroninis)], bekontaktis keitiklis, verčiantis kampo pokytį el. dydžiu arba el. dydį kampo pokyčiu, pvz., dviem vienodais ~o ir ryšio laidais perduodami matavimo prietaisų parodymai. magnetà [angl. magneto (electric machine)], įtaisas el. srovei gaminti ir kibirkštiniam išlydžiui sudaryti tarp vidaus degimo variklio žvakės elektrodų. magnètas [gr. magnētis < Magnētis lithos — akmuo iš Magnezijos], gamtinis arba dirbtinis kūnas, kuriantis magn. lauką ir pritraukiantis geležį, nikelį, kobaltą, kai kuriuos kt. metalus. magnètikas [gr. magnētikos — magnetinis], magn. savybių medžiaga. magnètinis, fiz. susijęs su magnetu, magnetizmu; turintis magneto savybių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai