magnètinti, kam nors, pvz., geležiai, suteikti magneto savybių.
|
||||
magnètinti, kam nors, pvz., geležiai, suteikti magneto savybių. magnetitas [vok. Magnetit < gr. magnētis], stiprių magn. savybių mineralas, sudėtingasis geležies oksidas FeO•Fe2O3; magnetinė geležies rūda. magnetizmas: 1. magneto arba laidininko, kuriuo teka el. srovė, savybė traukti arba atstumti nuo savęs kai kuriuos kūnus; 2. magnetikų magn. savybės ir reiškiniai; mokslas apie juos. magnetochèmija [↗ magnetas + ↗ chemija], mokslas, tiriantis medžiagos magn. ir chem. savybių ryšį. magnetodinãmika [↗ magnetas + ↗ dinamika], mokslas, tiriantis kintamus magn. reiškinius, pvz., reiškinius, vykstančius periodiškai kintamame magn. lauke. magnetoelektrinis, fiz. rodantis magn. ir el. laukų sąsają, pvz., Δ reiškinys, Δ matuoklis. magnetofònas [↗ magnetas + ↗ …fonas], garso magn. įrašymo ir atgaminimo aparatas. magnetogrãfas [↗ magnetas + ↗ …grafas], prietaisas magn. lauko kitimui (magn. variacijoms) registruoti. magnetogrãfija [↗ magnetas + ↗ …grafija], ženklų, atvaizdų įrašymas plokštelės, juostos, cilindro feromagnetiniame sluoksnyje, to įrašo išryškinimas ir perkėlimas į popierių (išspausdinimas). magnetohidrodinãmika [↗ magnetas + ↗ hidrodinamika], mokslas, tiriantis laidžių skysčių ir jonizuotų dujų (plazmos) judėjimą magn. lauke. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai