|
-> nabòbas [angl. nabob < hindi k. navvab < arab. nuvvab — vietininkai]: 1. Mongolų imperijoje XVII a.) — vietininko titulas; tą titulą turėjęs asmuo; D. Britanijoje ir Prancūzijoje (XVIII a.) — iš kolonijų (ypač Indijos) praturtėjęs valdininkas; 2*. turtuolis, kurio gyvensena pasižymi rytietišku prašmatnumu.
nãcija [lot. natio — tauta], žmonių bendrija, susidariusi jų istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir ek. gyvenimo bendrumo pagrindu.
nacionãlinis, susijęs su visuomeniniu politiniu nacijos gyvenimu.
nacionalizãcija [pranc. nationalisation], privatinės nuosavybės pavertimas valst. nuosavybe.
-> nacionalizmas [pranc. nationalisme], burž. ideologija ir politika nacionaliniu klausimu, buržuazinė nacionalinių santykių psichologija ir moralė; suabsoliutina tautinį bendrumą, vertina jį neistoriškai, pabrėžia tautinį išskirtinumą.
nacionalsocialistas [vok. Nationalsozialist], Vokietijoje — fašistinės nacionalsocialistų partijos, veikusios 1919—45, narys.
nacistas [vok. nazict]: 1. ↗ nacionalsocialistas; 2. nacizmo šalininkas.
nacizmas [vok. Nazismus < Na(tionalso)zi(ali)smus], Vokietijoje — fašizmo atmaina; fašistinės nacionalsocialistų partijos politika ir ideologija.
nadỹras [arab. nadir — esantis priešais], dangaus sferos taškas, esantis žemiau horizonto, priešingas zenitui.
-> naftà [gr. naphtha], Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, degus, savito kvapo skystis, sudėtingas įv. angliavandenilių, deguonies, sieros ir azoto junginių mišinys.
|
|
Naujausi komentarai