Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Narkologija

narkològija [↗ narko(tikai) + ↗ …logija], mokslas apie piktnaudžiavimo narkotikais pasekmes ir narkomanų gydymą.

Narkomanas

narkomãnas [↗ narko(tikai) + ↗ …manas], vartojantis narkotikus, sergantis narkomanija.

Narkomanija

narkomãnija [↗ narko(tikai) + ↗ …manija], liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus.

Narkotikai

narkòtikai [gr. narkōtikos — stingdantis, apsvaiginantis]: 1. medžiagos, slopinančios žmogaus ir gyvūnų centrinę nervų sistemą ir sukeliančios narkozę; 2. medžiagos, pvz., hašišas, opijus, alkoholiai, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją.

Narkotinas

narkotinas [↗ narkotikai], opijaus alkaloidas; malšina skausmą, migdo, sukelia euforiją.

Narkotinis

narkòtin‖is, sukeliantis narkozę, pvz., ~iai preparatai.

Narkozė

narkòzė [gr. narkōsis — sustingimas], dirbtinis ligonio užmigdymas, kad nejaustų skausmo; sukeliama prieš operaciją, įleidžiant į organizmą narkotinių medžiagų.

Narodnikas

naròdnikas [rus. narodnik — liaudininkas], Rusijoje — XIX a. II pusės nekilmingosios inteligentijos judėjimo dalyvis; narodnikystės skelbėjas ir šalininkas.

Narodnikystė

narodnikỹstė, Rusijoje — XIX a. visuomeninė politinė srovė, valstietiškoji utopinio socializmo atmaina.

Narteksas

nárteksas [gr. narthex — dėžutė], keturkampis atviras arba dengtas sen. krikščionių ir bizantinės šventyklos prieangis.