natūralizãcija [pranc. naturalisation < lot. naturalis — įgimtas, gamtinis]: 1. pilietybės suteikimas apatridui arba užsienio valstybės piliečiui; 2. daugiamečio augalo prigijimas naujame rajone, kurio klimatas ir dirvožemis panašūs į to augalo gimtinės.
|
||||
|
natūralizmas [pranc. naturalisme < lot. naturalis — įgimtas, gamtinis]: 1. XIX a. paskutinio ketvirčio literatūros, teatro, dailės srovė, kurios pagrindinis principas buvo objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas; natūralistai socialinius prieštaravimus laikė biologinės kovos dėl būvio išraiška, daug dėmesio skyrė veikėjų fiziologinei prigimčiai, liguistiems psichikos reiškiniams, detaliai vaizdavo vargingųjų visuomenės sluoksnių buitį, reiškė demokratines idėjas; 2. paviršutiniškas, be gilesnio idėjinio įprasminimo, tikrovės, ypač buities ir niūrių, liguistų gyvenimo reiškinių (smurto, žiaurumo, sekso) vaizdavimas meno kūriniuose; tokių tendencijų yra įvairių laikotarpių literatūroje, teatre, dailėje; 3. filos. kryptis, tikrovę aiškinanti natūraliomis priežastimis, jos reiškinius — gamtos dėsniais; 4. sociologijos kryptis, visuomenę laikanti gamtos dalimi, gamtos dėsnius — lemiančiais visuomeninius procesus.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: N |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | natūral‖ùs [lot. naturalis]: 1. gamtinis, prigimtinis, nedirbtinis; 2. atitinkantis tikrovę; 3. mat. paprastas, nedirbtinis, pvz., Δ skaičius (sveikas teigiamas skaičius), ~i lygtis (kreivės parametrinė lygtis, kurios parametras yra lanko ilgis), Δ logaritmas (logaritmas, kurio pagrindas yra skaičius e= 2,718 28…). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Matematikos terminai | Kategorija: N | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | natūrfilosòfija [vok. Naturphilosophie < lot. natura — gamta + ↗ filosofija], spekuliatyvus gamtos, kaip visumos, aiškinimas. naturinis [↗ natūra]: 1. gaunamas, apmokamas produktais, prekėmis; 2. mat. ntk. ↗ natūralus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Matematikos terminai | Kategorija: N | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | natyvizmas [lot. nativus — įgimtas]: 1. teorija, pažinimą aiškinanti įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu (R. Dekartas); 2. teorija, pervertinanti įgimtų faktorių reikšmę psichiniam vystimuisi ir elgsenai. nauárchas [gr. nauarchos], sen. Graikijoje — laivo, laivyno vadas. naumãchija [gr. naumachia — jūrų kautynės], reginys, vaizduojantis laivų kautynes sen. Romos amfiteatre, ežere arba specialiai įrengtame tvenkinyje. naũplijus [gr. nauplios — toks moliuskas; pagal sen. graikų miesto Nauplijos (Nauplio) pavadinimą], daugumos žemesniųjų vėžiagyvių planktoninė lerva. nautilai [< gr. nautilos — laivelis], galvakojai moliuskai Nautilus; gyvena Indijos vandenyne ir Ramiojo vandenyno pietvakariuose. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai