nautofònas [gr. nautēs — jūreivis + ↗ …fonas], elektroakustinis švyturių prietaisas signalizuoti laivams.
|
||||
|
nautològija [nautēs + ↗ …logija], jūreivystės istorijos mokslas. navà [lot. navis — laivas], išilginė kulto pastato vidaus erdvės dalis, dažn. tarp presbiterijos ir priebažnyčio (bobinčiaus). navachà [isp. navaja], isp. ginklas — ilgas sulenkiamas peilis. navagà, menkinė žuvis Eleginus navaga; gyvena Arkties vandenyno pakraščiuose nuo Kolos pusiasalio iki Obės įlankos; verslinė. navigãcija [lot. navigatio — laivyba]: 1. reguliarus susisiekimas vandens keliais (jūrų laivyba, vidaus laivyba); 2. laikotarpis, kada pagal meteor. sąlygas galima laivyba; 3. laivų, skraidomųjų ir kosminių aparatų judėjimo bei padėties erdvėje kontrolės ir orientavimo būdai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Meteorologijos terminai |  Kategorija: N |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | navigãtorius [lot. navigator — jūrų plaukiotojas] ↗ šturmanas. nazãlinis [lot. nasalis], lingv. nosinis. nazalizãcija [pranc. nasalisation <. lot. nasalis — nosinis], lingv. nosinio tembro suteikimas garsui. nazalizúot‖as, lingv. paveiktas nazalizacijos; kai kuriose kalbose ~i ir nenazalizuoti garsai gali būti laikomi skirtingomis fonemomis, pvz., pranc. kalboje. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai