O | Terminai.lt

Oazė

oãzė [gr. oasis; pagal keleto gyvenviečių Libijos dykumoje pavadinimą]: 1. dykumos vieta, kurioje yra gėlo vandens ir medžių; 2*. vieta, reiškinys, išsiskiriantis iš aplinkos, sudarantis malonią išimtį.

Obbligato

obbligato [it. būtinas], nuoroda instrumentinio ar vokalinio ansamblio natose, nusakanti, kad šia nuoroda pažymėtas instrumentas arba balsas yra būtinas, jo negalima pakeisti, pvz., violino obbligato.

Obdukcija

obdùkcija [lot. obductio — apdengimas], lavono skrodimas, kitaip ↗ autopsija.

Obeliskas

obeliskas [gr. obeliskos]: 1. paminklas; monolitinis briaunotas (dažn. keturkampis) į viršų smailėjantis stulpas su piramidės pavidalo viršūne; 2. dekoratyvinis architektūros elementas; į viršų smailėjantis stulpelis, puošiantis frontonų bokštus.

Oberekas

obèrekas [lenk. oberek], lenkų liaudies šokis, mazurkos atmaina; tempas greitas; šokama ratu, pritariama daina.

Oberpolicmeisteris

oberpolicméisteris [vok. ober — vyriausiasis, vyresnysis + ↗ policmeisteris], carinės Rusijos didelio miesto policijos viršininkas.

Obertonas

obertònas [vok. Oberton < ober — viršutinis + Ton — tonas], didesnio dažnio už pagr. toną ir jį papildantis šalutinis tonas; virštonis.

Objektas

objèktas [lot. objectus — daiktas, reiškinys]: 1. reiškinys, paverstas žmogaus praktinės ir pažintinės veiklos dalyku; 2. ūkinės arba gamybinės veiklos vienetas, pvz., įmonė, cechas, baras, statomas pastatas; 3. optikoje — visuma taškų, kurie laikomi šviesos spindulių, patenkančių į optinę sistemą, šaltiniais; 4. lingv. papildinys.

Objektinis

objèktin‖is, lingv. ~iai santykiai — ryšys žodžių junginyje tarp valdančiojo žodžio (dažn. veiksmažodžio) ir priklausomojo žodžio (dažn. daiktavardžio) linksnio su prielinksniu ar be jo, pvz., parašyti laišką, kalbėtis apie kelionę.

Objektyvas

objektỹvas [lot. objectivus — susijęs su daiktu], nukreipta į daiktą optinio prietaiso dalis, sudaranti tikrąjį arba menamąjį daikto atvaizdą.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z