Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Operatyvus

operatyvùs: 1. greitai ir tiksliai veikiantis, veiksmingas; 2. sugebantis greitai, laiku susidoroti su praktiniais uždaviniais.

Operetė

operètė [it. operetta — maža opera], sceninis muz veikalas; žaismingo siužeto vaidinimas su muzika ir šokiais; dar vadinama muz. komedija.

Operonas

operònas [< lot.], genų grupė, reguliuojanti fermentų sintezę ląstelėje.

Operuoti

operúoti [lot. operari — veikti]: 1. daryti, atlikti tam tikrą, pvz., chirurginę, operaciją; 2. naudotis (samprotaujant, įrodinėjant, apskaičiuojanti, pvz., Δ mokslo žiniomis.

Opidumas

òpidumas [lot. oppidum]: 1. sen. romėnų laikinai įtvirtintas miestas; 2. II—I a. pr. m. e. keltų tvirtovė, apjuosta akmens sienomis.

Opijus

òpijus [lot. opium < gr. opion — aguonų sultys], sudžiovintos neprinokusių aguonų galvučių sultys; turi įv. alkaloidų (morfino, kodeino); vart. kaip vaistas.

Opinija

opinija [lenk. opinia < lot. opinio — nuomonė, pažiūra], viešoji nuomonė.

Opiofagas

opiofãgas [↗ opijus + ↗ …fagas], žmogus, įpratęs vartoti opijų.

Opiomanija

opiomãnija [↗ opijus + ↗ …manija], narkomanija, kuriai būdingas liguistas potraukis vari opijų.

Opistodomas

opistodòmas [gr. opisthodomos — esantis užpakalinėje namo dalyje], sen. graikų šventyklos patalpa už naoso su atskiru išėjimu.