ostèrija [it. osteria], Italijoje — smuklė.
|
||||
|
òstfryzai [vok. Ostfriesen], pieninių galvijų veislė, išvesta Vokietijoje. ostheiminė [< tikr.], sena V. Europos kilmės vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė. òstija [lot. hostia — aukojamasis gyvulys], mažas apvalus paplotėlis iš kvietinių miltų, vart. per mišias konsekracijai ir komunijai. ostinato [it. atkaklus, įkyrus], to paties melodinio arba ritminio motyvo kartojimas per visą muz. kūrinį, jo dalį ar epizodą; plačiai vartotas XV—XVI a. polifoninės muzikos kūriniuose; būdingas XVI a. instrumentinių kūrinių žemiausiajam balsui.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: O |  Peržiūrėta: 28 |  Nėra komentarų | ostitas [gr. osteon — kaulas], kaulo uždegimas. òstmarkė [vok. Ostmark], Vokietijos piniginis vienetas, vartotas okupuotoje Rytų teritorijoje per I pasaulinį karą. òstrakas [gr. ostrakon — kiautas], moliuskų kriauklės vid. sluoksnis. ostrakizmas [gr. ostrakismos]: 1. sen. Graikijoje — valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas slaptu balsavimu; vykdytas ostrakonais, ant kurių buvo rašomi tremiamųjų vardai; 2*. ištrėmimas, persekiojimas. ostrakònas [gr. ostrakon], sen. molinė šukė, naudota trumpiems įrašams. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai