Ra, sen. egiptiečių saulės dievas; įv. laikais buvo tapatinamas su kt. dievais ir garbinamas kaip Amonas Ra, Chnumas Ra, Ra Atumas.
|
||||
Ra, sen. egiptiečių saulės dievas; įv. laikais buvo tapatinamas su kt. dievais ir garbinamas kaip Amonas Ra, Chnumas Ra, Ra Atumas. rãbadas [arab. rabad — priemiestis], Rytų šalių priemiestis su prek. pastatais, amatininkų dirbtuvėmis. rabárbaras [lot. rhabarbarum < gr. rha barbaron], daugiametė žolė Rheum; savaime auga P. r. Azijoje, Kinijoje, Altajuje, Sibire; Δ auginamas kaip daržovė. rabãtas [vok. Rabatt < pranc. rabattre — numesti, nuleisti], kainos nuolaida pirkėjui, kuris perka prekes didelėmis partijomis, moka už jas grynaisiais, kai kuriais kt. atvejais. rabãtė [vok. Rabatte — lysvė], ilga siaura lysvė, apsodinta dekoratyviniais augalais, ppr. pagal sienas, takelius. rãbinas [hebr. rabbi — mano mokytojas], judėjų dvasininkas. rabinãtas, rabino pareigos, įstaiga. racemãtas [lot. racemus — vynuogių kekė], optiškai neaktyvus chem. junginys, kuriame dešiniojo ir kairiojo optinio izomero yra po lygiai. rachatlukùmas [< tiurkų k. < arab.], rytietiškas skanėstas iš cukraus, riešutų, migdolų, vaisių sulčių ir krakmolo. rachitas [gr. rhachis — stuburas], vaikų liga, kuriai būdinga kaulų deformacija dėl medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaitos sutrikimo. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai