Rubikòn‖as [pagal Italijos upės Rubikono (lot. Rubico, kilm. Rubiconis), skyrusios Italiją nuo Galijos, kurią Cezaris su savo legionais po ilgo dvejojimo 49 pr. m. e. peržengė ir pradėjo pilietinį karą, vardą], lemtinga riba; peržengti Rubikoną – padaryti lemiamą, nepataisomą sprendimą.
|
||||
|
rubinas [lot. rubinus < rubeus – raudonas], mineralas, ryškiai raudona, skaidri korundo atmaina, turinti chromo jonų priemaišų; I klasės brangakmenis; vart laikrodžių, kvantinių generatorių ir lazerių gamyboje; gaminamas ir sintetiniu būdu. rùblis, Rusijos (iki 1922) ir TSRS piniginis vienetas. rùbrika [lot. rubrica – įstatymo antraštė (parašyta raudonais dažais)]: 1. kurios nors klasifikacinės sistemos dalies, skirsnio pavadinimas arba pati dalis, skirsnis, turintis pavadinimą; 2. kūrinio, knygos skyriaus antraštė, kuri senovėje buvo rašoma raudonais dažais; 3. periodinio leidinio vieta, kurioje nuolatos, pastoviai spausdinama tos pačios rūšies informacija. rubrikãcija, knygos suskirstymas pagal tam tikrą sistemą į dalis, skyrius, poskyrius, paragrafus. rubrikãtorius: 1. susistemintas rubrikų sąrašas; 2. dailininkas, kuris rašydavo rubrikas sen. rankraščiuose. rubrikúoti, skirstyti rubrikomis. rubrikýnas ↗ rubrikatorius (1). rubrofitija [lot. rubrum – raudonas +gr. phyton – augalas], epidermofitijos forma – grybinė odos ir nagų liga. rdas [angl. rood], JAV nesisteminis ploto vienetas, lygus 1011,71 m2. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai