Rekonstrukcija

rekonstrùkcija [lot. reconstructio — atkūrimas]: 1. esminis ko nors pertvarkymas, įrengimas iš naujo; 2. architektūros (ansamblio, statinio), dailės (skulptūros, taikomosios dekoratyvinės) kūrinio ar jo dalies pertvarkymas; atliekama pagal išlikusius kūrinio fragmentus arba dokumentus; 3. miesto, gyvenvietės, pastato ar jo dalių pertvarkymas, keičiant funkciją; 4. senesnių arba išnykusių kalbos garsų, formų ar net visos jos sistemos atkūrimas.