rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]: 1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.); Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale; 2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis.
Leave a Reply