suminis [↗ suma1]: 1. gautas, apskaičiavus sumą, sudėjus; 2. apibendrintas, suvestinis.
|
||||
suminis [↗ suma1]: 1. gautas, apskaičiavus sumą, sudėjus; 2. apibendrintas, suvestinis. summa summarum [lot.], sumų suma, t. y. iš viso, galų gale, galutinai. sumúoti: 1. apskaičiuoti sumą, sudėti; 2. padaryti išvadas, apibendrinti, suvesti rezultatus. sunà [arab. sunna — paprotys, tradicija], sen. arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkinys; vėliau — musulmonų (sunitų) šventosios knygos, kuriose yra padavimai apie Mahometą (chadisai), Korano papildymai ir paaiškinimai sunitai [↗suna], sunizmo krypties musulmonai. sunizmas, vyraujanti ortodoksinė islamo kryptis, kuri svarbiausiais rel. mokymo šaltiniais laiko ne tik Koraną, bet ir suną. sunjatsenizmas, Kinijos revoliucionieriaus demokrato Sun Jatseno (1866—1925) pažiūrų sistema. super… [lot.], priešdėlis, reiškiantis buvimą viršum ko nors, aukščiausiąją kategoriją. superarbitras [↗ super… + ↗ arbitras], trečiųjų teismo pirmininkas, renkamas jo narių ir galutinai sprendžiantis ginčą, kai trečiųjų teismo teisėjai nesutaria. superelektrònas [↗ super… + ↗ elektronas], vienas superlaidumą sukeliančios elektronų poros elektronų. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai