Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Safra

sãfra [isp.], Kuboje – cukranendrių nuėmimo sezonas.

Safraninas

safraninas [lot. safranum < arab.], melsvai raudoni dažai popieriui, medvilnei, vilnoms, šilkui dažyti.

Safrolas

safròlas [arab. zafarãn – krokas + lot. ol(eum) – aliejus], eterinių aliejų sudėtinė dalis; vart. parfumerijoje.

Safyras

safỹras [gr. sappheiros < hebr. sappir – mėlynas akmuo], mineralas, mėlyna arba žydra, skaidri korundo atmaina, turinti titano ir geležies priemaišų; I klasės brangakmenis; Δ gaminamas ir sintetiniu būdu.

Saga

sagà [sen. skand. pažod. – kas pasakyta]: 1. sen. skandinavų (islandų ir norvegų) ir sen. airių literatūros žanras – prozinis pasakojamasis mit. ist. tematikos kūrinys, vaizduojantis visos giminės gyvenimą; 2. didelis epinis kūrinys (ppr. romanas), kuriame pasakojama šeimos arba herojaus gyvenimo istorija.

Sagainiai

saganiai [< malaj. sagu], plikasėkliai augalai Cycadales; paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose; panašūs į palmes arba mẽdinius paparčius; klestėjo juros ir kreidos perioduose.

Sagitalinis

sagitãlin‖is [lot. sagitta – strėlė], strėlinis, einantis iš priekio į užpakalį, pvz., ~ė plokštuma (dalija kūną išilgai į dešinę ir kairę pusę).

Sago

sãgo [malaj. sagu], kruopos iš saginės ir kitų palmių krakmolo, gaunamo iš jų kamienų šerdies, t.p. ir kruopos, gaminamos iš bulvių ir kukurūzų krakmolo.

Sagumas

sãgum‖as [lot. sagum], plati (dažn. vilnonė) pelerina; dėvėjo sen. Romos kariai; imperatoriai dėvėjo purpuro spalvos ~ą.

Sahibas

sahibas [arab. sahib – palydovas]: 1. iš pradžių – apskritai musulmonas; 2. vid. amžių Indijoje – kreipinys į turtingus feodalus; vėliau taip pradėta vadinti aukštus pareigūnus (ppr. europiečius).