sinkretizm‖as [gr. synkrētismos – su(si)jungimas]: 1. skirtingų gram. kategorijų (reikšmių) susiliejimas vienoje gram. formoje, kuri dėl to tampa daugiareikšmė, pvz., lot. kalboje dėl ~o abliatyvo linksnis atlieka instrumentalio ir vietininko funkcijas; 2. susiliejimas, neišsiskyrimas, būdingas pirmykštei visuomenės, kokio nors reiškinio raidos stadijai, pvz., pirmykščio meno Δ (šokis, vaidyba ir muzika buvo neatsiskyrę); 3. įvairių (dažnai prieštaringų) filosofinių, religinių, visuomeninių pažiūrų jungimas; 4. nesugebėjimas skirti kokio nors reiškinio, daikto dalių, nemokėjimas atlikti analizės ir sintezės operacijų; būdinga kūdikiams.
Leave a Reply