šalamajà [vok. Schalmei — birbynė, dūdelė], medinis pučiamasis muz. instrumentas.
|
||||
šalamajà [vok. Schalmei — birbynė, dūdelė], medinis pučiamasis muz. instrumentas. šalánda [pranc. chaland]: 1. nedidelės grimzlės nesavaeigė barža laivams pakrauti ir iškrauti, gruntui iš žemsiurbių nuvežti; 2. nedidelis žvejybinis burlaivis. šale [pranc. chalet]: 1. Šveicarijoje — medinis kalnų namelis; 2. nedidelis vasarnamis. šamãnas [evenkų k. šaman, saman < skr. šramana — vienuolis asketas], tarpininkas tarp žmonių ir dvasių; ekstazės apimtas, tariasi bendraująs su dvasiomis ir galįs jas palenkti žmonių naudai. šamanizmas, animizmu pagrįstos pirmykštės religijos forma; remiasi išpažinėjų tikėjimu, kad šamanas dėl tiesioginio bendravimo su dvasiomis gali veikti tikrovę; Δ praktikuojamas kai kurių Azijos, Afrikos, Centr. Amerikos, Polinezijos tautų. šamòtas [pranc. chamotte], ugniai atspari medžiaga — aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 1300 °C) degtas ugniai atsparus molis arba kaolinas; dedamas į betoną, skiedinį, nedegtą molį, kad jie būtų atsparesni ugniai. šamozitas [pranc. chamo(i)site (pagal Šamozono (pranc. Chamoson) vietovės Šveicarijoje pavadinimą) ], mineralas, geležingasis chloritas; nuosėdinė geležies rūda. šampãnai, mėsinių kailinių triušių veislė, išvesta Indijoje, pagerinta Prancūzijoje, Šampanės (Champagne) provincijoje. šampãnas [pagal Prancūzijos Šampanės (Champagne) provincijos pavadinimą], nestiprus putojantis, anglies dioksido prisotintas vynuogių vynas, gaunamas, pakartotinai rauginant (šampanizuojant) natūralų tam tikrų vynuogių rūšių vyną. šampinjònas [pranc. champignon — grybas], pievagrybis — valgomas grybas Agaricus; auginamas šiltnamiuose, rūsiuose. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai