Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Šapito

šapitò [pranc. chapiteau — antvožas]: 1. didelė kilnojama palapinė su įrengimais cirko vaidinimams; 2. kilnojamasis cirkas, atliekantis programą tokioje palapinėje.

Šarabanas

šarabãnas [pranc. charàbancs]: 1. keturratis atviras vežimas su keliomis skersinių sėdynių eilėmis; 2. dvirãtis vežimas; brička su lingėmis.

Šarada

šaradà [pranc. charade], sudėtinga mįslė: reikia atspėti užmintą daugiaskiemenį žodį (arba kelių žodžių junginį), remiantis pateiktu tekstu (ppr. rimuotu), kuriame parafrazavimo būdu nusakomos užmintojo žodžio dalių (sudarančių savarankiškus žodžius) reikšmės.

Šariatas

šariãtas [arab. šarīa — kelias prie vandens (dievo įstatymas)], visuma juridinių ir religinių apeigų normų, pagrįstų Korane išdėstytomis bendromis islamo taisyklėmis.

Šariažas

šariãžas [pranc. charriage], geol. didelis lėkštas Žemės plutos sluoksnių antstūmis (Žemės plutos blokai užstumiami nuolaidžių paviršiumi vienas ant kito); tektoninė danga.

Šarlachas

šarlãchas [vok. Scharlach], ryškiai raudoni dažai.

Šarlatanas

šarlatãnas [pranc. charlatan < it. ciarlatano], nemokša, apsimetantis dideliu žinovu, specialistu; sukčius, apgavikas; šundaktaris.

šarnyras

šarnỹras [pranc. charnière — vyris], judamasis 2 grandžių (detalių, dalių) sujungimas, leidžiantis vienai jų suktis arba svyruoti kitos atžvilgiu.

šarolė

šarole, mėsinių galvijų veislė, išvesta Prancūzijoje, Šaralė (Charolais) provincijoje.

Šarovarai

šarovãrai [rus. šarovary < veng. salavári < persų k. šalvãr — kelnės], plačkelnės — ilgos plačios kelnės, rauktos ties kulkšnimi; nešiotos daugiausia Rytų kraštuose, Ukrainoje.