Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tūba

tūb๠[pranc. tube < lot. tubus — vamzdis], minkštas metalinis (cinko, švino) arba plastikinis vamzdelis (tūtelė) tepalams, pastai, dažams ir kitoms pusskystėms medžiagoms įpakuoti.

Tūba

tūbà2 [it. tuba < lot. tuba — trimitas], varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muz. instrumentas; ovalus, su pūstuku viename ir žiotimis kitame gale; turi 4—6 ventilius.

Tuberkulas

tubèrkulas [lot. tuberculum], med.: 1. gumburėlis, pvz., šonkaulio Δ; 2. audinių mazgelis, kurį sukelia tuberkuliozės bakterijos.

Tuberkuliacija

tuberkuliãcija [↗ tuberkulas], med. gumburėlių susidarymas.

Tuberkulinas

tuberkulìnas, preparatas, gaunamas iš tuberkuliozės bakterijų ir naud. tuberkuliozei diagnozuoti.

Tuberkulinizacija

tuberkulinizãcija: 1. ↗ tuberkuliacija; 2. ↗ tuberkulinoterapija.

Tuberkulinoterapija

tuberkulinoterãpija [↗ tuberkulinas + ↗ terapija], gydymas tuberkulinu.

Tuberkuliozė

tuberkuliòz‖ė [↗ tuberkulas], džiova — lėtinė infekcinė liga, sukeliama ~ės mikobakterijų, kuriai būdinga specifinių uždegimo telkinių (tuberkulų) susidarymas.

Tuberoza

tuberozà, daugiametė, panaši į meilenį žolė Polianthes tuberosa; auginama kaip eterinio aliejaus ir dekoratyvinis augalas; kilusi iš Centr. Amerikos.

Tufas

tùfas [it. tufo < lot. tofus], įv. kilmės ir sudėties lengvos, labai akytos uolienos — vulkaninis Δ, klintinis Δ (travertinas), silicinis Δ (geizeritas).