Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Taboritai

taboritai [pagal Taboro (ček. Tábor) kaimo Čekijoje pavadinimą], husitų judėjimo radikalioji grupė (daugiausia valstiečiai, miesto varguomenė, amatininkai, nusigyvenę riteriai, žemesnieji dvasininkai).

Tabu

tabù [< polinez.]: 1. pirmykščių tautų griežtas draudimas paliesti kurį nors daiktą, asmenį ar gyvulį arba atlikti tam tikrus veiksmus; sulaužius šį draudimą, gresianti antgamtinių jėgų bausmė; 2. pats draudžiamasis daiktas, asmuo, gyvulys veiksmas.

Tabula rasa

tabula rasa [sk. tabulia raza; lot.], švari lenta, t. y. švarus lapas, neliestas, tyras dalykas; vaiko siela.

Tabulatūra

tabulatūrà [vok. Tabulatur < lot. tabula — lentelė]: 1. XV—XVII a. instrumentinės muzikos kūriniams užrašyti vartota ženklų, raidžių ir skaitmenų sistema; 2. šia sistema užrašytų kūrinių rinkiniai.

Tabuliagrama

tabuliagramà [lot. tabula — lentelė + ↗ …grama], skaičiavimo tekstas, tabuliatoriumi užrašytas ant popieriaus juostos.

Tabuliatai

tabuliãtai, iškastiniai koraliniai polipai Tabulata, gyvenę jūrose nuo ordoviko iki permo periodo.

Tabuliatorius

tabuliãtorius [pranc. tabulateur < lot. tabula]: 1. rašomosios mašinėlės įtaisas lentelėms, tekstui stulpeliais spausdinti; 2. elektromechaninis perforacinis skaičiavimo įrenginys skaitmeniniams duomenims iš perforacinių kortų apdoroti ir tabuliagramoms spausdinti.

Tabuliuoti

tabuliúoti [< lot. tabula — lentelė], sudaryti matematines lenteles, skaičiuoti jose pateiktus duomenis.

Tabūnas

tabunas [vok.], kovinė nuodingoji medžiaga; bespalvis skystis.

Taburetė

taburètė [pranc. tabouret], kvadratinė arba apskrita kieta kėdė be atkaltės.