trofejus [lot. trop(h)aem < gr. tropaion — pergalės paminklas]: 1. per karą nugalėtojui tekę priešo vėliavos, ginklai, manta, technikos priemonės; 2. senovėje — karo pergalės simbolis, paminklas, daiktinis ženklas (nugalėto priešo ginklų krūva, pavieniai ginklai, kolonos, arkos); 3. kar. ginkluotės pavidalo ornamentinis pagražinimas; dažnas renesanso ir baroko dailėje; 4*. daiktinis pergalės, žygdarbio atminimas.
Leave a Reply