ubikvìstai [lot. ubique — bet kur, visur], augalai, galintys augti bet kokiuose dirvožemiuose, beveik visur; visuraugiai augalai.
|
||||
ubikvìstai [lot. ubique — bet kur, visur], augalai, galintys augti bet kokiuose dirvožemiuose, beveik visur; visuraugiai augalai. ugaritològija, mokslas, tiriantis ugaritų k. (dantiraštiniai įrašai molio lentelėse išlikę iš XIV—XIII a. pr. m. e.). ùgija, Mauritanijos piniginis vienetas. uitleñderiai [afrikanso k. uitlander — svetimšalis], europiečiai (daugiausia anglai), XIX a. pab. apsigyvenę P. Afrikos respublikose Transvalyje ir Oranžijoje. ukijo-ė [< jap.], XVIII—XIX a. stilistinė jap. dailės mokykla; būdinga psichologiškumas, plokštuminis vaizdas, grakščių linijų ir siluetų ritmas, lokalios spalvos. ulãrai, vištiniai paukščiai Tetraogallus; gyvena Kaukazo, P. Sibiro, V., Vid. ir Centr. Azijos kalnų alpinėse ir subalpinėse pievose; medžiojami. ulèmai [arab. ulamā — mokslininkai, praktikantai]: 1. musulmonų mokslininkai teologai ir teisininkai; 2. musulmonų dvasininkai, atlikę hadžą; gerbiami, mokyti žmonės. ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais. ultima ratio [sk. ultima racijo; lot.], paskutinis argumentas, paskutinė priemonė. ultimãtumas [lot. ultimatum < ultimus — paskutinis]: 1. dokumentu arba žodžiu pareikštas vienos valstybės reikalavimas kitai, kuriame grasinama imtis tam tikrų poveikio priemonių, jei reikalavimas nebus nustatytu laiku įvykdytas; 2. reikalavimas su kokiu nors grasinimu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai