ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais.
|
||||
Ulonaiulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply