V | Terminai.lt - Part 5

Valcuoti

valcúoti: 1. apdirbti spaudimu, leidžiant tarp 2 sukamų velenų; 2. malti grūdus valcais.

Valdensai

valdeñs‖ai [lot. valdenses; pagal Liono pirklio P. Valdo (pranc. Valdo arba Valdés) pavardę], rel. sekta, atsiradusi Prancūzijos pietuose XII a. pabaigoje; propagavo asketizmą, evangelišką gyvenimą ir rel. apeigų paprastumą; kai kurios ~ų bendruomenės (ypač Italijoje) išliko ir XX a.; Liono varguoliai.

Valentingumas

valentingùmas [lot. valentia — jėga]: 1. chem. elemento savybė prisijungti tam tikrą skaičių kt. elemento atomų; 2. lingv. kalbos vienetų gebėjimas jungtis su kitais to paties lygmens kalbos vienetais, pvz., sintaksėje Δ yra žodžių gebėjimas jungtis su kitais sakinio žodžiais.

Valeras

valèras [pranc. valeur — svarba, vertė], spalvos šviesumo ir sodrumo gradacija.

Valerijonas

valerijõnas, daugiametis iki 2 m aukščio žolinis augalas Valeriana; paplitęs daugiausia P. Amerikoje, Eurazijos vidutinių platumų klimato juostoje; vaistinis augalas.

Valetas

valètas [pranc. valet — tarnas], lošiamųjų kortų figūra; žemys, berniukas, kaplys.

Valhala

Valhalà [vok. Walhala < sen. skand. val hall — nužudytųjų rūmai], sen. skandinavų mitologijoje — dievo Odino rūmai, mūšyje kritusių karių buveinė.

Validolis

validòlis [lot. validus — stiprus, sveikas + oleum — aliejus], širdies kraujagysles plečiantis ir raminantis vaistas.

Validus

validùs [lot. stiprus], patikimas.

Valinas

valìnas [angl. Valine], aminorūgštis, baltymų komponentas; žmogui ir gyvūnams nepakeičiama aminorūgštis.