zeugitai [gr. zeugitai < zeugos — porinis jaučių kinkinys], trečioji pagal turto cenzą sen. Atėnų piliečių grupė (daugiausia vidutiniai ir smulkūs žemdirbiai); atsirado VI a. pr. m. e. po Solono reformų.
|
||||
|
zigogãmija [gr. zygon — pora + ↗ …gamija], kai kurių dumbliagrybių lytinio dauginimosi būdas: susilieja ne lytinės ląstelės, o hifų spec. išaugų viršūninės ląstelės — gametangiai. zigomòrfinis [zygon + gr. morphē — forma], netaisyklingas, turintis tik vieną simetrijos plokštumą, pvz., Δ augalo žiedas. zigosporà [zygon + gr. spora — sėkla], kai kurių dumbliagrybių spora, susidariusi iš zigotos, kuri apsitraukia dvisluoksniu arba trisluoksniu apvalkalu. zigot‖à [gr. zygōtē — sujungta į porą], biol. ląstelė, susidaranti po apvaisinimo, susiliejus 2 lytinėms ląstelėms (gametoms); iš ~os vystosi naujas individas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: Z |  Peržiūrėta: 15 |  Nėra komentarų | zigzãgas [pranc. zigzag, vok. Zickzack], laužtinė (z raidės pavidalo) linija. zikurãtas [asirų k. zikkuratu — (kalno) viršūnė], laiptuoto bokšto pavidalo kulto pastatas (dievo buveinė) su aklinomis sienomis ir aikštele viršuje; būdingas Mesopotamijos sen. šalių architektūrai. zimãzė [gr. zymē — raugas], fermentas, sukeliantis alkoholinį rūgimą; išskiria mielės. zimogènas [zymē + ↗ …genas], fermento neaktyvioji forma, kitaip ↗ profermentas. zimològija [zymē + ↗ …logija], mokslas apie rūgimą ir jį sukeliančius fermentus. |
||||
|
© 2023 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai