|
-> anãfora [gr. anaphora — iškėlimas], stilistinė figūra — to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pradžioje, pvz.: „Dengia sniegas gatves, / Dengia sniegas namus, / Dengia sniegas našlaičio galvelę”.— S.Nėris.
anaforèzė [gr. anaphora — perkėlimas], neigiamų elektringųjų koloidinių dalelių judėjimas tirpale link anodo.
anafrodizija [↗ an… + aphrodisia — meilės pomėgiai], lytinio potraukio sumažėjimas arba visiškas nebuvimas.
anafròntas [gr. ana… (priešdėlis, reiškiantis judėjimą aukštyn) + ↗ frontas], atmosferos frontas, kuriame šiltas oras kyla (slysta) mažu kampu aukštyn.
anaglifija [gr. anaglyphos — reljefiškas], spaustuvinis erdvinio atvaizdo gavimo būdas; erdviškumas matyti tik pro stereoskopinius akinius.
anagramà [gr. ana — per + gramma — raidė], raidžių sukeitimas vietomis žodyje kitam žodžiui sudaryti, pvz., „kalnas — klanas”, „opus — supo”.
anakolùtas [gr. anakoluthos — nenuoseklus], stilistinė figūra — sintaksiškai ar logiškai ne visai taisyklingas žodžių derinimas sakinyje (sakinio pabaigos nesuderinimas su pradžia), sukeliantis šnekamosios kalbos įspūdį, pvz.: „Ar girdi, ar, jaunyste, girdi / Mano šauksmą — palauki! — iš tolo?” — E. Mieželaitis.
anakònda [isp. anaconda], smauglių šeimos gyvatė Eunectes murinus; paplitusi P. Amerikos tropinio klimato juostos upių, ežerų pakrantėse, pelkėse; kūno ilgis 6—7, kartais iki 9 m.
-> anakreòntikas, giedros nuotaikos meilės arba linksmos nerūpestingos buities motyvų kūrinys, parašytas graikų poeto Anakreonto (Anakreōn, VI a. pr. m. e.) poezijos stiliumi.
|
|
Naujausi komentarai