sabadilė, svogūninis augalas Sabadilla; paplitusi Centr. ir P. Amerikoje; nuodinga.
|
||||
sabadilė, svogūninis augalas Sabadilla; paplitusi Centr. ir P. Amerikoje; nuodinga. sãbalė [< indėnų k.], palmė Sabal; savaime auga Amerikoje; auginama kaip dekoratyvinis medis. sabantùjus [tiurkų k. saban – plūgas + tuj – šventė], totorių ir baškirų liaudies šventė – pavasario lauko darbų pabaigtuvės. sabeizmas ↗ astrolatrija. sabò [pranc. sabot], klumpės arba medpadžiai (mediniai padai, odos viršus); nešiotos nuo XVI a. daugiausia Olandijoje ir Prancūzijoje (Bretanėje). sabòtai ↗ sabo. sabotãžas [pranc. sabotage]: 1. sąmoningas tam tikrų pareigų neatlikimas arba tyčinis blogas jų atlikimas; 2. slaptas pasipriešinimas, norint sutrukdyti ką nors įgyvendinti. sabotúoti [pranc. saboter], vykdyti sabotažą, žlugdyti darbą. saburas [tiurkų k.], tirštos alavijo lapų sultys; vart. medicinoje. sabzà [< persų k.], vynmedžio besėklių baltauogių veislių džiovintos uogos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai