Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Unija

ùnija [lot. unio — susivienijimas, sąjunga]: 1. monarchinių valstybių susivienijimas; 2. bažn. regioninis skirtingų bažnyčių susivienijimas, pvz., katalikų ir stačiatikių Δ.

Tradicija

tradìcija [lot. traditio — perdavimas, pasakojimas ]: 1. istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų (papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų) perdavimas iš kartos į kartą; pačios formos, laiduojančios kultūros išliekamumą ir vienovę; 2. katalikų teologijoje — antrasis (šalia Biblijos) dievo apreiškimo šaltinis; jam priskiriami bažn. tėvų, teologų, ankstyvųjų krikščionių rašytojų raštai, bažn. susirinkimų nutarimai, popiežių enciklikos.

Superintendentas

superintendeñtas [lot. superintendens (kilm. superintendentis) — vyriausiasis prižiūrėtojas]: 1. protestantų bažnyčioje — dvasininkas, vadovaujantis bažn. apygardai; 2. pareigūnas, vadovaujantis JAV liaudies švietimo departamentui.

Sinodas

sinòdas [gr. synodos – susirinkimas]: 1. katalikų bažnyčioje – vyskupijos dvasininkų, kelių metropolijų arba viso krašto vyskupų susirinkimas; 2. protestantų bažnyčioje – bažn. valdžios organas – dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas bažn. reikalams spręsti; 3. rusų stačiatikių bažnyčioje – bažn. valdžios organas – patariamasis organas prie Maskvos ir Visos Rusios patriarcho.

Simonija

simònija [pagal Biblijoje minimo burtininko Simono, kuris prašęs apaštalų parduoti jam galią daryti stebuklus, vardą], vid. amžių katalikų ir kt. bažnyčiose — bažn. pareigų pirkimas ir pardavimas.

Sekuliarizacija

sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]: 1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai; 2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino; 3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos.

Sakramentalijos

sakramentãlijos [lot. sacramentalia – įkeisti už užstatą, pašventinti dalykai], bažn. nurodymu dvasininko pašventinti daiktai (paveikslai, rožančiai, kryželiai) ir veiksmai (laiminimai, šventinimai, egzorcizmai), tariamai teikią tikinčiajam antgamtinių malonių.

Responsoriumas

responsòriumas [lot. responsorium < responso – atsakau, atsiliepiu]: 1. apeiginio giedojimo būdas: solistas (kunigas) ir choras gieda pakaitomis; 2. bažn. muzikos žanras.

Requiem

requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis], vokalinis instrumentinis muz. kūrinys mirusiems pagerbti; bažn. muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis mišiomis.

Psalmodija

psalmòdija [gr. psalmos — giesmė + ōdē — giedojimas], bažn. giedojimo forma: nedidelio diapazono melodika, rečitatyvinis giedojimo pobūdis, visiška ritmo priklausomybė nuo log. ir gram. akcentų.