Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

šlakas

šlãkas [vok. Schlacke]: 1. met. procesų produktas — skystis, kuris susirenka ant išlydyto metalo paviršiaus; kietėdamas virsta į stiklą arba akmenį panašia medžiaga; 2. kuro gargažė, kuri sukepa arba susilydo kūryklose iš kietojo kuro (akmens anglių, kokso) miner. dalelių.

šlamas

šlãmas [vok. Schlamm]: 1. ksb. smulkių (10—40μ m) miner. dalelių (rūdos, anglių) mišinys su vandeniu; 2. met. miltelių pavidalo tarpinis produktas, turintis tauriųjų metalų; 3. nuosėdos, išsiskiriančios iš filtruojamo skysčio.

Spazmofilija

spazmofìlija [↗ spazmas + gr. philia — polinkis], vaikų liga, kuri prasideda dėl miner. medžiagų apykaitos sutrikimo ir reiškiasi nervų sistemos dirglumu ir traukuliais.

Sekrecija

sekrècija [lot. secretio — išskyrimas]: 1. organizmo liaukose pasigaminusių medžiagų (sekretų, ekskretų) išsiskyrimas; 2. miner. kūnas, susidarantis uolienų tuštumoje, ant jos sienelių, iš tirpalų nusėdus kitos miner. sudėties medžiagai.

Romancementis

románcementis [pagal Romos miesto pavadinimą], hidraulinė rišamoji medžiaga — aukštesnėje kaip 1000 °C temperatūroje degto mergelio ir molio (jo daugiau kaip 25%) mišinio, kartais dar ir priedų (gipso, aktyvių miner. priedų) malinys.

Pulpa

pùlpa [lot. minkštimas]: 1. purus jungiamasis audinys, užpildantis danties ertmę; 2. blužnies minkštimas; 3. ksb. skystis su jame suspenduotomis smulkiomis kietomis miner. žaliavos, grunto dalelėmis; 4. sulfituoti vaisiai ir uogos.

Portlandcementis

portlandcemeñtis [pagal Portlendo (Portland) pusiasalio D. Britanijoje pavadinimą + ↗ cementas], labiausiai paplitusi hidraulinė rišamoji medžiaga — smulkus klinkerio, gipso ir aktyvių miner. priedų malinys.

Porcelianas

porceliãnas [it. porceliana]: 1. miner. masė iš molio (ppr. kaolino), kvarco, feldšpato ir kt. priedų, iš kurios gaminami keramikos dirbiniai; 2. balti, labai sukepę, dažn. glazūruoti keramikos dirbiniai iš tos masės.

Petrografija

petrogrãfija [↗ petro… + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis uolienų miner. ir chem. sudėtį, struktūrą ir tekstūrą, susidarymą, kitimą ir paplitimą.

Paranitas

paranitas, lakštinė medžiaga, presuota iš asbesto plaušų, kaučiuko, miner. užpildų ir sieros masės; vart. sandarinimui.